Trinkelių klojimas nuo 130 Lt už kvadratinį metrą
Natūralus akmuo, panaudojimo galimybės, apdirbimas

 

Natūralus akmuo, panaudojimo galimybės, apdirbimas
2009-05-29

Akmuo - (kietos uolienos luitai) viena seniausių ir patvariausių statybinių medžiagų. Planetoje egzistuoja apie 8 tūkstančiai rūšių akmenų.
Naudojamas kaip statybinė medžiaga neapdorotas (rieduliai), apdorotas (pjaustytas, tašytas, skaldytas), perdirbtas (lydytas, maltas).
Statyboje akmuo naudojamas nuo senų laikų, tačiau didėjant statybų tempams ir statant kuo pigesnius pastatus, jo naudojimo mastai ganėtinai sumažėjo. Akmuo jau ilgą laiką naudojamas kaip komponentinė
medžiaga kitų medžiagų sandaroje, naudojant statybinių akmenų
atliekas. Grynas akmuo rečiau naudojamas  dėl didelės kainos,
dažniausiai individualių namų statybai arba prabangiems statiniams statyti
(kaip apdailos elementai).
Šiuo metu statyboje naudojamos pigios statybinės medžiagos, kurios yra trumpalaikės. Naudojant šias medžiagas, statybos metu sumažėja išlaidos. Tačiau laikui bėgant, statiniai gali pradėti irti dėl prastesnės statybinių medžiagų kokybės. Tad renovavimo ar rekonstravimo darbams reikia skirti daugiau išlaidų ir laiko. Gera išeitis - kaip statybinę medžiagą dėl jo ilgalaikiškumo savybių naudoti natūralų akmenį.
Natūralus akmuo - universali medžiaga. Gamtinis piešinio unikalumas, faktūrų įvairovė, ekologinis saugumas ir ilgaamžiškumas - savybės, leidžiančios natūraliam akmeniui užtikrintai užimti garbingą vietą statybinių medžiagų rinkoje.  Natūralaus akmens rūšių įvairovė leidžia jį naudoti  daugelyje gyvenimo sričių: kraštovaizdžio dizaine, interjero ar architektūros projektuose ir t.t.  Labiausiai paplitusios natūralaus akmens rūšys, be granito ir marmuro, yra ežerų akmuo, upių akmuo, smiltainis, kriauklainis, klintis, dolomitas, travertinas, bazaltas, tufas, skalūnas.
Nomenklatūra
Medžiagų iš natūralaus akmens diapazonas apima plokštes, blokus, akmenis, gaminius statybai ir architektūrai (profilinius ir plokštinius), įskaitant skirtus specialiems poreikiams, pavyzdžiui: 
  • hidrotechninius (upinius ir jūrinius); 
  • tiltams ir požeminiams statiniams (antvandeninės ir povandeninės tiltų dalys, tuneliai); 
  • kelių statybai.

Plokštės (plotis iki 1200 mm, storis 5-40 mm) naudojamos išorinei ir vidaus apdailai.
Blokai (apimtis ne mažesnė kaip 0,1 m3) idealiai tinka pamatams ir sienoms. Apdirbimo technologijos numato kelis galimus blokų tipus - tašyti, skaldyti arba pjaustyti.
Akmenys (390x190x188, 490x240x188, 390x190x288 mm, ir t.t.) - funkcinė paskirtis tokia pati, kaip ir blokų.
Maži rieduliai naudojami akmenų mūrui, akmenbetoniui, grindiniui; iš jų mūrijami pamatai, nešildomų pastatų sienos, jais grindžiamos gatvės, klojamos krantinės.
Skaldyti akmenys gaunami sprogdinant, laužant kietas arba vidutines kietumo uolienas (granitą, dolomitą, klintį, smiltainį). Iš skaldytų 20-40 kg masės akmenų mūrijami statinių pamatai, atraminės sienos.
Smulkūs (5-150 mm) skaldyto, dažnai ir trupinto akmens gabalai (skalda) rūšiuojami pagal dydį ir naudojami (kaip ir žvyras) betonui, asfalbetoniui, kelių pagrindui. Iš lengvų uolienų (tufo, kriauklainio) pjaunami blokai sienoms mūryti.
Sienų, kolonų, laiptų apdailai, grindų dangai naudojami pjauti taisyklingos formos, dažnai dar ir specialiai apdoroti (šiurkštinti, šlifuoti, poliruoti) akmenys - apdailos plokštės. Jos išpjaunamos iš kietų arba pusiau kietų uolienų.
Be vietinio akmens, Lietuvoje naudojamas įvežtinis akmuo: marmuro, granito, kriauklainio plokštės, marmuro, granito skalda.
Savybės
Kai kalbama apie gamtinių akmenų savybes, pirmiausia į galvą ateina stiprumas ir ilgaamžiškumas.  Tačiau svarbu nepamiršti, kad natūralus akmuo - plati sąvoka ir labai skiriasi savo medžiagos struktūra, neretai sudaryta iš įvairių mineralų, dažnai susidarymo ir po to sekančio suslūgimo Žemės plutoje proceso metu patyrusių didelį slėgį.  Be šių veiksnių, gamtinių akmenų savybėms įtakos turi gavybos ir apdirbimo metodai.
Gamtinių akmenų satybes galima suskirstyti į eksploatacines-technines ir estetines.
Eksploatacinės-techninės savybės, taip pat kaip ir estetinės, nustatomos pagal uolienos struktūrą.  Vertinant ją, svarbu atsižvelgti į tiesioginį ryšį tarp sudėties ir uolieną sudarančių mineralų, kurie skiriasi įvairiomis charakteristikomis, savybių.
Atsižvelgiant į mineralų savybes, jų išsidėstymo vietą, rišančiosios medžiagos kiekį ir tipą, išskiriamos šios pagrindinės uolienų struktūros: kristalinės, stikliškos, pegmatitinės ir porfyrinės.
Nustatant uolienos kristalinės struktūros pobūdį, nustatomas stambumas grūdų, kurie klasifikuojami pagal jų dydį.  Priimta išskirti stambiagrūdę struktūrą (> 40 mm), vidutinio stambumo (2-10 mm) ir smulkiagrūdę (<2 mm).  Vidutinio kietumo gamtinių akmenų, pavyzdžiui, marmuro struktūra su grūdais, didesniais kaip 1 mm, laikoma stambiagrūde, nuo 0,25 iki 1 mm, - vidutinio stambumo ir iki 0,25 mm, - smulkiagrūde.
Fiziniams-mechaniniams bandymams ir struktūros vertinimui išgaunami specialūs pavyzdžiai iš natūralaus akmens masyvo dar geologinių tyrimų etape.  Vertinant gamtinių akmenų struktūrą, pasirenkami didžiausi gabalai, be to, su būdingu tiriamai rūšiai skilimu. Nagrinėjant mėginį, atsižvelgiama į šiuos parametrus:
  • Dydį; 
  • Formą; 
  • Suskilimo pobūdį; 
  • Paviršiaus tekstūros skaidymo; 
  • Gebėjimas skilti smūgio metu tam tikrose nustatytose vietose; 
  • Plyšius, sekreciją; 
  • Ir net į garsą nuo smūgio plaktuku.
Gamybos ir racionalaus gamtinių akmenų panaudojimo metodai nustatomi pagal medžiagos kietumą.
Gamtinių akmenų kietumui nustatyti naudojama Moso (Moos) skalė, lyginanti jų kietumą su specialiai atrinktų mineralų, išdėstytų ypatinga tvarka - pagal kietumo augimą (talkas, gipsas, kalcitas, apatitas, ortoklazas, kvarcas, topazas, korundas, deimantas) kietumu. Moso skalėje aukštesnę vertę turintis mineralas paliks žymę ant žemesnio mineralo paviršiaus. Skalę 1812 m. sukūrė vokiečių minerologas Friedrichas Mosas. Moso skalė nėra proporcinga ir šiuo metu naudojama tik greitam mineralų atpažinimui.
 

Kietumas
Mineralas
Absoliutus
kietumas
1
Talkas
(Mg3Si4O10(OH)2)
1
2
Gipsas (CaSO4·2H2O)
3
3
Kalcitas (CaCO3)
9
4
Fluoritas (CaF2)
21
5
Apatitas
(Ca5(PO4)3(OH-,Cl-,F-))
48
6
Ortoklazas (KAlSi3O8)
72
7
Kvarcas (SiO2)
100
8
Topazas (Al2SiO4(OH-,F-)2)
200
9
Korundas (Al2O3)
400
10
Deimantas (C)
1500

Tikslesnius duomenis galima gauti nustatant uolienos kietumą specialiu prietaisu (ПМТ -3), kurio veikimo principas remiasi rombinės piramidės spaudimu į tiriamą pavyzdį.
Pagal kietumą gamtiniai akmenys suskirstomi į tris grupes. Pagal Moso skalę kieti akmenys vertinami 6-7 balais, vidutinio - 3-5 balais, o minkšti - 1-2 balais.  Kieti akmenys, palyginti su kitomis dviem grupėmis, apibūdinami monolitiškesne struktūra.
Kietaisiais akmenimis laikomos uolienos, į kurių sudėtį įeina kieti mineralai, kurių kietumo rodiklis pagal Moso (Moos) skalę yra 6-7. Šiai grupei priskiriami: kvarcitas, granitas, sienitas, gabras labradoritas ir kt. Jie daugiausia naudojami pastatų konstrukcijoms ir statinių apdailai.
Prie vidutinio kietumo akmenų priskiriama didelė grupė uolienų: marmuras, klintis, klintiniai smiltainiai, vulkaniniai tufai, dolomitas, skalūnai ir kt. Šio tipo akmenis galima apdirbti kietųjų metalų įrankiais, nes jų kietumas pagal Moso skalę ne didesnis nei 5. Jie naudojami labai plačiai, ypač marmuras, nes yra lengvai pjaustomas, šlifuojamas ir poliruojamas, yra dekoratyvus ir turi gražaus rašto spalvotų intarpų. Tačiau vidutinio kietumo uolienose pasitaiko tai uolienų grupei nebūdingų mineralų intarpų, kurie apsunkina apdirbimą.
Vidutinis tankis, priklausomai nuo akmens tipo, paprastai yra 800-3100 kg/m3 ribose.
Akmens užšaldymo ir atšildymo efektas, vandens ir mechaninių apkrovų poveikis labai priklauso nuo poringumo, kuris gali smarkiai skirtis.
Ilgaamžiškumas. Naudojant akmenį išorės apdailai reikia atsižvelgti į jo atsparumą temperatūros pokyčiams, naudojant grindims bei laiptams - į atsparumą spaudimui, trynimui, dėvėjimuisi bei smūgiams ir t. t. Ilgaamžiškumas priklauso ir nuo akmens paviršiaus apdirbimo būdo. Labiausiai šį rodiklį padidina poliravimo faktūra, todėl tokiame paviršiuje agresyvių medžiagų neužsilieka.
Į dilumo kriterijų reikia atsižvelgti renkant akmens rūšis grindų dangai, laiptinėms, aikštelėms, šaligatviui ir t.t.
Parenkant akmens medžiagas tam tikros paskirties gaminiams, turi būti atsižvelgiama į tų gaminių eksploatavimo sąlygas ir statinių ar pastatų projektinį ilgaamžiškumą. Laikiniesiems pastatams netikslinga naudoti brangius aukštos kokybės gaminius, o pastatams ar statiniams, kuriuos numatoma eksploatuoti ilgus dešimtmečius, neleistina naudoti neilgaamžius akmenis. Kai yra labai agresyvi aplinka ar nepalankios gamtinės sąlygos, net ir akmens konstrukcijoms reikėtų numatyti specialias konstrukcines arba kitokias apsaugos nuo irimo priemones.
Akmens kokybei yra svarbus jo gavybos būdas. Yra trys gavybos būdai:
  • Sprogdinimo būdas. Šis būdas buvo plačiai taikomas buvusioje TSRS. Jis gan pigus, tačiau nukenčia tokio akmens kokybė, atsiranda mikroįtrūkių. Taikant sprogdinimo būdą nemažai
    akmens sugadinama.
  • Atskėlimas oro pagalve.
  • Išpjovimas iš uolienos. Iki šios dienos tai pats populiariausias, bet kartu ir brangiausias gavybos būdas. Privalumas yra tas, kad praktiškai taikant tokį būdą nebelieka atliekų.
Natūralaus akmens rūšys
Marmuras. Marmuras - metamorfinė uoliena, susidariusi iš persikristalizavusios klinties arba dolomito. Marmuras sudarytas iš mineralo kalcito. Spalva įvairi: balta, melsva, pilka, žalsva ar žalia, rausva ar raudona, gali būti marga. Sudėtis - kalcitas, dolomitas. Susidaro metamorfizuojantis karbonatinėms uolienoms (klintims ar dolomitams). Tekstūra masyvioji, tolygioji, juostuotoji, dėmėtoji. Reaguoja su druskos rūgštimi. Naudojamas apdailai, skulptūroms, pasižymi dielektrinėmis savybėmis, todėl naudojamas elektrotechnikoje.

Šaltinis: http://www.viskas.lt/portal/block/79/article/7283

©2009. Paminklas.eu
Visos teisės saugomos. paminklai-kapams.lt
Kopijuoti vaizdinę medžiagą be tinklapio savininko sutikimo draudžiama
Kontaktiniai telefonai
8 ~ 673 13301
Šiauliai

info@paminklas.eu

 

e-solution: interneto svetainių kūrimas, interneto svetaines, web dizainas