Trinkelių klojimas nuo 130 Lt už kvadratinį metrą
Paminklai iš akmens

 

1983 metais ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir istorinių vietų taryba) siūlymu, balandžio 18-ąją dieną UNESCO paskelbė Tarptautine paminklų ir paminklinių vietovių diena. Ši diena skirta kelti visuomenės sąmoningumą, atkreipiant dėmesį į kultūros paveldo įvairovę, pažeidžiamumą ir būtinybę jį saugoti.

Paminklai iš akmens

Mūsų pasaulio neįmanoma įsi­vaizduoti be akmenų, net mūsų kal­bos, - apie tai liudija tokie posakiai, kaip antai „kietas kaip akmuo", „sun­kus kaip akmuo", „kaip akmuo su kir­viu", „kaip akmuo į vandenį" ir kt. Apie labai vargstantį sakoma, kad jis skaldo akmenis. Kas labai protingas, tas, girdi, radęs filosofinį akmenį. O kam iš mūsų nėra, anot patarlės, ak­muo nuo širdies nukritęs? Labai šykštus neduos net akmens galvai prasiskelti. Kas neturi gailesčio, to širdis akmeninė. Labai gailus ir širdį veriantis verks­mas gali net akmenis su­graudinti. Panašių pavyz­džių nesunkiai galėtume pateikti ir daugiau. Nors ak­menys mums yra įprastas daly­kas, bet džiunglėse tebegyvena tautos, kurios niekada nėra mačiusios akmens ir todėl jų kalboje net nėra žodžio „akmuo". Tačiau pas mus akmenų yra kiek­viename žingsnyje, net ir ten, kur anksčiau, ko gera, nė nenumanėme jų esant. Todėl juos reikia vieną kartą atidžiau patyrinėti.

Nuo žilos senovės akmenys žmonijos is­torijoje atliko svarbų vaidmenį. Beždžionės ir kai kurie kiti gyvūnai irgi moka rastus akme­nis arba šakas panaudoti kaip įrankius, tačiau tik žmogus išmoko pats apdirbti akmenis ir padaryti iš jų darbo įrankius. Gremžtukai, strėlių antgaliai ir akmeniniai kirviai yra tų laikų liudininkai. Todėl seniausia kultūros pa­kopa dar vadinama akmens amžiumi. Mūsų protėviai jau anuomet žinojo, kad akmuo ak­meniui nelygus, nes savo poreikiams labiau mėgo naudoti tam tikras uolienas, tai yra tit­nagą ir obsidianą.

Naudingieji akmenys

Vėliau buvo atrastos uolienos, kurių sudė­tyje yra metalų, vadinamosios rū­dos. Metalai iš uolienų buvo išgaunami ly­dant ir naudojami įvairiems dirbiniams ga­minti. Iš pradžių žmonės išmoko lydyti varį ir alavą - akmens amžių pakeitė žalvario am­žius, vėliau ir geležį. Šiandien rūdos ir iš jų išgaunami metalai mūsų mechanizuotame pasaulyje yra įprastas dalykas. Kita minera­lų grupė irgi buvo pradėta naudoti labai se­niai: molio mineralai. Žmonės anksti supra­to, kad iš smulkiagrūdžio purvo galima pagaminti įvairių daiktų, pavyzdžiui, puode­lių, ąsočių arba net papuošalų. Šie išdžiovin­ti ir galiausiai išdegti moliniai dirbiniai ilgai išlaiko savo formą. Kaolinitas, dar vienas molio mineralas, išdegtas irgi tampa labai tvirtas - šią jo savybę pastebėjo kinai, kurie taip atrado porcelianą. Šiandien kitos uolie­nos ir mineralai taip pat yra degami ir naudojami kaip cementas, kalkės arba gipsas.

Akmenys nuo seniausių laikų buvo naudo jami ir kaip staty­binė žaliava: na­mai buvo ir tebėra statomi iš akmenų. Ka kurios tautos, kaip antai graikai Mikėnuose arba inkai Peru, taip ištobulino akmenų tašymo įgū­džius, kad galėjo juos labai glaudžiai prišlieti ir surišti be skiedinio. Romėnai akmenis nau­dojo gatvių statybai - tą patvirtina Pompėjo­je aptiktas puikiai išlikęs grindinys, kuriame matyti vežimų ratų giliai įspaustos vėžės. Šiandien, praėjus maždaug 2000 metų, ak­menys tebėra plačiai naudojami gatvėms statyti ir geležinkelio bėgiams tiesti, nes bė­gių kelio paklotę sudaro karjeruose kasama skalda.

Mineralai ir akmenys turi ne tik praktinę reikšmę - nuo senų laikų jie žmonės žavėjo ir

savo grožiu. Brangakme­niais buvo puošiamos imperatorių ir karalių karūnos, kartu siekiant šitaip parodyti ir jų valdžią. Skulptoriai nuo antikos iki mūsų dienų iš marmuro sukūrė nuostabių meno kūrinių, kuriais mes ir šiandien galime gėrė­tis daugelyje pasaulio muziejų. Architektai taip pat visais laikais naudojo akmenis šven­tyklų, bažnyčių ir rūmų statyboms.

Akmenys mene

Akmenys žmonėms paprastai siejasi su didžiuliais kal­nais, mes pamirš­tame, kad be mineralų ir uolienų nebūtų ir daugybės reikšmingų meno kūrinių. Nes nuo pačių seniausių laikų žmonės naudojo akmenis pastatams statyti, skulptūroms ir paveikslams kurti. Iš pir­mo žvilgsnio akmens panaudojimas me­ne pirmiausia matomas, aišku, architek­tūroje. Vargu ar būtų atsiradęs bent vienas iš daugelio didingų pasaulio sta­tinių, jeigu žmonės nebūtų išmokę ap­dirbti akmenų ir iš jų statyti pastatus. Jau daugiau nei prieš 4000 metų Egipte buvo pastatytos pirmosios piramidės, kuriose buvo laidojami faraonai, ir ku­rios tebežavi žmones kaip meno kūri­niai. Šiandien mums sunku įsivaizduoti, kaip anuomet išvis buvo įmanoma. Architektūros šedevrai iš akmens: Egipto piramidės ir Šv. Petro bazilika Romoje,

 Antikinės Graikijos ir Romos šventyklos taip pat yra architektūros šedevrai, iš kurių iki šiol architektai semiasi idėjų. Naudodami vadinamąjį opus caementi-tium, savotišką romėnišką betoną arba skiedinį, iš kurio kilo žodis „cementas", romėnai galėjo statyti didžiulius skliau­tus. Dėl to Romos panteonas ilgus šimt­mečius buvo didžiausias pasaulio stati­nys su kupolu. Šioje antikinėje šventykloje (šiandien ji paversta bažny­čia) taip pat galima išvysti, kaip akme­nys buvo naudojami statiniams puošti: grindis ir sienas sudaro daugybė įvairių uolienų rūšių. Tai teikė puošnumo ir sy­kiu buvo akivaizdus Romos imperijos galios bei bemaž neribotos įtakos sferos įrodymas. Viduramžiais ir naujaisiais laikais visų pirma buvo pastatyta labai daug bažnyčių, kurios iki šiol tebėra ne­atsiejama miestų panoramos dalis: nuo kaimo bažnytėlės iki tokių garsių stati nių kaip 5v. Petro bazilika Romoje. Ypatingu savitumu išsiskyrė anuo met Prancūzijoje statytos gotiki­nės katedros, į kurias žvelgda­mas net nepastebi, kad jos pastatytos iš kelias tonas sve­riančių akmenų.

Ar įmanoma iš masyvių akmenų pa­statyti ne tik didžiulį statinį, bet iškalti žmogaus kūną, veido bruožus, netgi plaukus? Žinoma, nors tam irgi reikia didelių įgūdžių! Skulptūros taip pat at­sirado prieš daugybę tūkstantmečių. Graikai buvo tikri šios srities meistrai. Romėnai mokėsi iš jų kopijuodami graikiškus prototipus. Garsus antikos skulptūros meno pavyzdys yra Laokoonto skulptūrų grupė Vatikano muzie­juje. Antikos skulptorius tiksliai užfik­savo tą akimirką, kai žynį Laokoontą ir abu jo sūnus pasmaugė dvi gyvatės. Bemaž neįtikėtina, kaip menininkui pavyko pavaizduoti šį dramatišką mo­mentą, besirangančius kūnus ir per­teikti skausmingą Laokoonto veido iš­raišką skulptūros atrodo tarsi būtų gyvos! Vienas žymiausių naujųjų laikų skulptorių buvo italas Mikelandželas, gyvenęs maždaug prieš 500 metų. Jis irgi įkvėpimo sėmėsi iš antikinių skulptūrų. Jo Dovydas yra įspūdingas įrodymas, kad akmenį galima paversti nepakartojamu meno kūriniu. Reikia nepamiršti, kad Mike­landželas šią figūrą iš­kalė iš vieno didžiulio marmuro luito, kuris bu­vo daugiau kaip keturių metrų aukščio.

Akmuo - gamtos sukurtas produktas, turintis individualias savybes, kurias Žemė formavo milijonus metų. Kiekviena akmens rūšis – unikali savo mineraline sudėtimi, savybėmis, formomis ir apdirbimo galimybėmis. Kaip statybinė ir apdailos medžiaga, užima neprilygstamą poziciją. Gali būti naudojamas bet kur ir su bet kuria kita.

©2009. Paminklas.eu
Visos teisės saugomos. paminklai-kapams.lt
Kopijuoti vaizdinę medžiagą be tinklapio savininko sutikimo draudžiama
Kontaktiniai telefonai
8 ~ 673 13301
Šiauliai

info@paminklas.eu

 

e-solution: interneto svetainių kūrimas, interneto svetaines, web dizainas